šimtmetį. Ta proga gimnazijos aštuntokai jam skyrė keletą pamokų. Aštuntokų mintys iš tekstų ,,Širvys, ruduo ir aš“.
Ketvirtadienio rytą (spalio 7 d.) pradėjome neįprastai. Pamoka vyko ne klasėje, o lauke. P. Širvio eilėraščius skaitėme vėsiame, tyrame rūke... Man labiausiai patiko, kai visi stebėjome ramybę, tiksliau kraštovaizdį, kuriame jau buvo matyti rudens ženklų. Rūkas, rasa, spalvoti lapai ir P. Širvio kūryba buvo nuostabi dienos pradžia../ Ugnė
Klasėje susipažinę su Pauliaus Širvio poezija pasirinkome po eilėraštį ir nutarėme padeklamuoti mokytojai, klasiokams, sau ir rudeniui. Ta proga išėjome visi būriu pasivaikščioti į gamtą ir pasigėrėti rudens oru, spalvomis bei šnaresiu. P. Širvio poezija rudeninėje gamtoje leido ,,atsigerti“ ramybės ir patirti tempo lėtėjimą. Ji leido įkvėpti gryno oro ir kartu atsikvėpti nuo skubėjimo./ Augustas
Žvarbų rudens rytą mes su klase ir lietuvių kalbos mokytoja nusprendėme įsijausti į Pauliaus Širvio eilėraščius lauke. Kol nuo medžių krito rudeniniai lapai, skaitėme eilėraščius ir bandėme susivienyti su gamta – atsipalaiduoti, nusiraminti, įsiklausyti į ošiančius medžius ir eilių tekstus./Viktorija
Pamokos tikslas buvo gamtoje pajausti poeto kūrybą. Skaitydami eilėraščius mes turėjome galimybę suvokti, kokią dalelę savęs Širvys įdeda į savo poeziją. Šis lietuvių poetas suteikė dar vienai dienai prasmę – pabūti gamtoje ir bent šiek tiek prisiliesti prie jo kūrybos./ Estrėja
Stebėjome rudens nudažytus lapus ir vis dar danguje kabantį mėnulį.../ Domilė
Patiko skaityti ir klausytis kitų: jaučiausi gražių eilėraščių sode, kurį ,,pasodino“ Širvys./ Viltė
